sekmadienis, kovo 6

įkvėpti... iškvėpti...

sveiki.

jetus, kažkokios man keistos dienos prasidėjo - vaikas visiškai neklauso, mušasi, verkia dėl visokių menkniekių (pasibaigusio filmuko, pavyzdžiui, ir verkia ne šiaip pora sriubtelėjimų, o tokiom dūdom ir klyksmais su tokiom ašarų pakalnėm, kad atrodo kažkas TOKIO atsitiko...), jo niekaip neišeina nuraminti ir dėl viso to esu tokia suirzusi, kad pradedu baisiai šūkauti ir to pasekoje negaliu visai nieko imtis... ir pati savim šlykščiuosi, nes ratas prasideda iš naujo ir taip jau kelias dienas... kaip dviejų metų vaikui paaiškinti, kad filmuko pabaiga nereiškia pasaulio pabaigos? grrr... ir kaip pačiai susitvardyti ir nepaleisti kakarynės? tokiom dienom atrodo, kad aš nieko nesugebu...

na, bet negali gi šis įrašas būti toks :) tad ateinu pasirodyti ir papasakoti apie vieną darbą, kuris gal ir paprastas, bet kuriuo aš LABAI didžiuojuosi. atsimenat šiuos mano kažkada seniai darytus auskariukus?
juos įsigijusi draugė paprašė prie auskariukų priderinti pakabutį. ir vienaip mąsčiau ir kitaip ir man baisiai nesinorėjo tiesiog taip va kabinti tokio paties čipsiukų ir karoliukų "tortuko". prisiminiau kažkada seniai seniai internete matytus karolius vien iš čipsiukų ir pagalvojau, kad turėtų neblogai atrodyti toks karolių fragmentas-pakabukas... truputį privargusi bei vieną kartą išardžiusi, pagaliau labai džiaugiausi savo darbo rezultatu ir spėjau dar prieš nunešdama visą grožį draugei, surengti greitą penkių minučių fotosesiją:


pakabutis padarytas naudojant: polimerinio molio "čipsus", pasidabruotą vielą, stiklinius perlus. pakabintas ant sidabrinės grandinėlės.
o Jums, mieli skaitytojai auksarankiai, ar dažnai būna taip, kad padarę kažkam kitam užsakymą, sau užsimanote panašaus daikto? :) šis pakabutis (o gal jį vadinti vėriniu?) yra iš tokių daiktų, kokio ir sau tikrai tikrai norėčiau (ir tikrai pasidarysiu). šiaip visus papuošalus, kuriuos gaminu, gaminu su didele meile ir sudedu į juos visą savo turimą kruopštumą, bet būna tokių, kuriuos padarai, pasimatuoji (nes juk reikia patikrinti, ar gera puse kabo, ar nesikreivina ir panašiai) ir prilimpa taip, kad sunku skirtis :)

laikas į lovą su knyga. n-tąjį kartą ant mano naktinės spintelės - "Meistras ir Margarita". viena iš skaniausių knygų. gal padės nurimti...

4 komentarai:

  1. Man taip gana dažnai nutinka: darau darau, o po to sunku kažkam parduoti/dovanoti savo darytą daiktelį. Taip atsitiko ir su atduotuvėms daryta apyrake-vėrinuku: pasimatavau, pasigrožėjau.. ir nuėjau ir sau kažką panašaus pasigaminti. :D

    P.S. Kuo daugiau motiniškos stiprybės. Man viena draugė, kuri taip pat augina dvimetę, sakė, kad visus zirzimus bei ašaras atperka viena vienintelė vaiko šypsena. Tai ir linkiu, kad tų šypsenų būtų kuo daugiau. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip man patinka tokie parasti NEPAPRASTI papuosalai. Mmm.
    O kas del vaiko asaru... Turim mes bent dvi tokias pat, verkiancias del visko. Ir raminam, ir aprekiam, ir paglostom, ir papurtom... Ale ka su jom padarysi: kita karta ziu ir vel verkia. Ypac musu vyresnele. KAzkas pasake, kad jai 7 metu krize. Nea, sakyciau visas gyvenimas - viena didele krize :P Vis kovos kovok, ir mokykis mokykis :P

    AtsakytiPanaikinti
  3. ačiū už palaikymą, mergaitės :) šiandien miegojom abu iki 10 valandos, tai gal diena bus geresnė :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. hi alina! I saw you liked my shop on fb and noticed that you had a link HERE! Cool :) I'm having a little trouble with the translator...do you have a link to your etsy shop?

    AtsakytiPanaikinti