penktadienis, kovo 11

akcija atrakcija ir antroji lėlė

sveiki.

pirmiausiai tai pranešu/primenu visiems - Facebook'e paskelbiau tokią akciją, kuri dar galioja savaitę. jeigu kam patiko/patinka mano kurti veideliai-sagės, tai visiems jiems iki kovo 17 dienos taikoma 30% nuolaida :) dabar jų kainos svyruoja nuo 30 iki 40 Lt. tad jeigu jie Jums buvo per brangūs, gal dabar kaip tik tas metas, kai galite sau leisti įsigyti vieną iš jų? dar likę yra šie:

taigi, jeigu sudomino - rašykite čia, į FB arba į marginejimai (at) gmail.com ir susitarsim ;)

kitas dalykas - nauja lėlė... Marta. ar Jums taip būna (dažnai klausiu būtent tokio klausimo, nes galvoju, kad gal čia tik aš taip blaškausi...), kad nors ir turite krūvą kitų darbų, bet užsiimat kažkuo visiškai kitu? taip man buvo su šia lėle. nors ir turiu nemažai užsakymų polimerinio molio ir ICE resin dalykams, bet niekaip negalėjau atsitraukti nuo seniai pradėtos lėlės. ji šįkart gerokai didesnė už pirmąją Magdą - 30 cm. visi sąnariukai padaryti iš stiklo karoliukų, todėl ji truputį marionetiška, bet tuo pačiu ir savotiškai smagi, nes gali sodinti kaip tik sugalvoji, visaip kraipyti rankas ir kojas :) šį kartą plaukus dariau iš viskozės pluošto, dėl to jie atrodo labai tikroviškai. rūbus siuvau iš šilkinės skarelės, jau seniai laukusios savo valandos. rūbą siuvinėjau smulkiais stiklo karoliukais. batai pasiūti iš natūralios odos. kepuraitė padaryta iš kriauklės. visi rūbai, kepuraitė, batai bei plaukai nenuimami. 

laukiu komentarų, ką apie ją manote, nes labai jau ji išmyluota iščiūčiuota :)) ir galvoju, kad jeigu atsirastų žmogus, norintis ją pasiimti sau į namus - su džiugesiu ją parduočiau.

šiai panelei taip patiko fotografuotis, kad dariau net tris fotosesijas. bet čia gal iš tikrųjų dėl to, kad vis nebuvau patenkinta rezultatu :) man gal gražiausia vakare po staline lempa. tie švelnūs šešėliai, mmm...
 čia jos kartu su Magda :) matosi dydžio skirtumai :)
 ši šukuosena - iš tų, kokias daryčiausi žiemą, jeigu turėčiau ilgus plaukus :D
 na, ir dieninė fotosesija. saulė labai norėjo bendrauti, tad irgi nemažai šešėlių.




manau, kad lėlių tikrai bus daugiau. nors darbo ir laaabai daug ir įkvėpimo vis reikia laukti, kad pabaigtum, bet kai viską padarai, apima neapsakomas jausmas. 

a, tiesa. štai, kaip ji atrodė maždaug įpusėta :D

linkiu visiems gražaus ilgojo savaitgalio. buvau iškišusi nosį lauk, tai greitai vėjas parvarė namo. neperšalkit :)

sekmadienis, kovo 6

įkvėpti... iškvėpti...

sveiki.

jetus, kažkokios man keistos dienos prasidėjo - vaikas visiškai neklauso, mušasi, verkia dėl visokių menkniekių (pasibaigusio filmuko, pavyzdžiui, ir verkia ne šiaip pora sriubtelėjimų, o tokiom dūdom ir klyksmais su tokiom ašarų pakalnėm, kad atrodo kažkas TOKIO atsitiko...), jo niekaip neišeina nuraminti ir dėl viso to esu tokia suirzusi, kad pradedu baisiai šūkauti ir to pasekoje negaliu visai nieko imtis... ir pati savim šlykščiuosi, nes ratas prasideda iš naujo ir taip jau kelias dienas... kaip dviejų metų vaikui paaiškinti, kad filmuko pabaiga nereiškia pasaulio pabaigos? grrr... ir kaip pačiai susitvardyti ir nepaleisti kakarynės? tokiom dienom atrodo, kad aš nieko nesugebu...

na, bet negali gi šis įrašas būti toks :) tad ateinu pasirodyti ir papasakoti apie vieną darbą, kuris gal ir paprastas, bet kuriuo aš LABAI didžiuojuosi. atsimenat šiuos mano kažkada seniai darytus auskariukus?
juos įsigijusi draugė paprašė prie auskariukų priderinti pakabutį. ir vienaip mąsčiau ir kitaip ir man baisiai nesinorėjo tiesiog taip va kabinti tokio paties čipsiukų ir karoliukų "tortuko". prisiminiau kažkada seniai seniai internete matytus karolius vien iš čipsiukų ir pagalvojau, kad turėtų neblogai atrodyti toks karolių fragmentas-pakabukas... truputį privargusi bei vieną kartą išardžiusi, pagaliau labai džiaugiausi savo darbo rezultatu ir spėjau dar prieš nunešdama visą grožį draugei, surengti greitą penkių minučių fotosesiją:


pakabutis padarytas naudojant: polimerinio molio "čipsus", pasidabruotą vielą, stiklinius perlus. pakabintas ant sidabrinės grandinėlės.
o Jums, mieli skaitytojai auksarankiai, ar dažnai būna taip, kad padarę kažkam kitam užsakymą, sau užsimanote panašaus daikto? :) šis pakabutis (o gal jį vadinti vėriniu?) yra iš tokių daiktų, kokio ir sau tikrai tikrai norėčiau (ir tikrai pasidarysiu). šiaip visus papuošalus, kuriuos gaminu, gaminu su didele meile ir sudedu į juos visą savo turimą kruopštumą, bet būna tokių, kuriuos padarai, pasimatuoji (nes juk reikia patikrinti, ar gera puse kabo, ar nesikreivina ir panašiai) ir prilimpa taip, kad sunku skirtis :)

laikas į lovą su knyga. n-tąjį kartą ant mano naktinės spintelės - "Meistras ir Margarita". viena iš skaniausių knygų. gal padės nurimti...