sveiki, mielieji.
vakar taip gražiai švietė saulė ir galiu prisiekti, kad tikrai kvepėjo pavasariu! o šiandien vėl - balta balta kur dairais ir dar miltai iš dangaus byra... truputį blaškausi - noriu ir kad žiema dar nesibaigtų, bet kartu ir pavasaris kad greičiau ateitų :D
šį penktadienį atėjau pakalbėti apie knygas. aš skaitau kas vakarą prieš miegą (kažkodėl dieną nemoku tiesiog atsisėsti ir skaityti, tam man reikia stalinės lempos ir šiltai užsikloti), o pastaruoju metu vis grįžtu prie jau skaitytų knygų (aha, aš iš tų keistuolių, kurie gali tas pačias knygas skaityti iš naujo ir iš naujo ir vis atrasti prieš tai nepastebėtų dalykų). dabar ant mano naktinės spintelės guli Jerome K. Jerome "Trise valtimi (neskaitant šuns)". nuostabi knyga, kurios kažkodėl mokykloje nebuvau skaičiusi (ar jos nereikėjo skaityti pagal mokyklinę programą?) ir tik prieš metus atradau. puikus, paprastas skaitymėlis, niekuo neįpareigojantis ir neverčiantis ieškoti gilių prasmių, o retkarčiais netgi ir sukikenti priverčiantis :) ir kuo toliau skaitau, tuo labiau laukiu vasaros :))) upė, šiltas vėjelis, valtis, saulė... ech... Hario Poterio visas knygas jau tikriausiai tris kartus skaičiau, U. Eco "Fuko švytuoklę" taip pat... mąstau - ar šis mano įprotis parodo mano baimę naujoms knygoms? :))) parašiau ir pačiai juokinga. atsimenu, kai knygos dar nebuvo taip stipriai pabrangę, eidavau į knygyną į savaitę bent kartą ir kaskart iš jo išeidavau bent su viena nauja knyga. truputį sustojau su šiuo įpročiu, kai nusipirkau visiškai man nepatikusią L. Cohen "Žavūs nevykėliai". tada supratau, kad man neužtenka vien liaupsinančio aprašo ant knygos nugarėlės ir bet kurio atsiversto puslapio permetimo akimis. reikia paieškoti daugiau informacijos, paklausinėti žmonių ir tik tada įsigyti knygą. galbūt dėl tos vienintelės nesėkmės, man dabar ėjimas į knygyną tampa tikru iššūkiu - nueinu, pavaikštau, prisiperku vaikiškų knygų (nostalgija vaikystei plius knygų kaupimas sūnui "ateičiai") ir išeinu :) nes tiesą sakant dar esu ir iš tokių žmonių, kurie nelabai domisi knygų naujienomis, neseka leidyklų puslapių... tiesa, turiu tokią draugę Ramunę, kurios skoniu visada pasitikiu. tai vat ji man parodė maloniai nustebinusią K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" ir per Kalėdas padovanojo nuostabią O. Tokarczuk "Dienos namai, nakties namai" ir šiaip ji galėtų dirbti knygų gide ;) šias dvi paskutines knygas tikrai rekomenduoju, jeigu dar neskaitėte - paskaitykite. o gal Jūs turite kokių rekomendacijų, ką reikėtų perskaityti?
į knygų temą - rodau kelis naujus knygų skirtukus. gal kaip tik ieškote ko nors tokio? :) jeigu ką - rašykite marginejimai@gmail.com
vario spalvos pagrindas ir čekiški kristalai. ilgis - 8,5 cm. 20 Lt.
žalvario pagrindas bei drugelis, čekiški kristalai. ilgis - 12,5 cm. 25 Lt.
žalvario pagrindas ir laumžirgis, įvairių akmenėlių papuošimas. ilgis - 12,5 cm. 25 Lt.
žalvario pagrindas ir plunksna, čekiškas kristalas. ilgis - 12,5 cm. 25 Lt.
linkiu visiems knyginio savaitgalio, nes orus žada nekokius :/ bet toks oras - puiki proga gerai pamaitinti smegenis ;)
p.s. primenu, kad vis dar galite sudalyvauti mano DOVANOJIME ;)
Aš irgi iš tų žmonių, kurie po kelis kartus skaito tą pačią knygą, kelioliką kartų peržiūri tą patį filmą ir keliasdešimt kartų iš eilės klausosi tos pačios dainos. Besimokydama mokykloje aš kas savaitę perskaitydavau bet po vieną-dvi knygas. Bet studijuojant lietuvių filologiją meilė skaityti knygas bei jomis tiesiog paprastai mėgautis atšalo. Gal todėl, kad jose ieškojau ne malonumo, bet taisyklių, lingvistinių prasmių ir kitokių velnių. Dabar vėl pamažu jaukinuosi knygas..
AtsakytiPanaikintiO dėl "Žavių nevykėlių"... aš šią knygą dovanojau savo tėčiui. Pati buvau jos neskaičius, bet visi ją taip gyrė.. kai paklausiau tėčio kaip knyga jis atsakė "kitokia", o tada aš ją pati perskaičiau: kaip tada nesmagiai jaučiausi, kad aš savo tėčiui, knygų mylėtojui bei estetui tokią baisybę išrinkau. Jak. Nepatinka man ekskrementinė literatūra ir labai apmaudu, kad ji tokia populiari. :/
va va, Aušra, man su tais "Žaviais nevykėliais" buvo lygiai taip pat - neskanus jausmas skaitant... nors kai kažkur pasiskundžiau šia knyga, keli žmonės pareiškė, kad aš "nieko nesuprantu" :))) smagu, kad ne man vienai ta knyga atrodo prastoka ;)
AtsakytiPanaikintiSugrįžtant prie tų pačių mano nelaimingai pasirinktų studijų: viena iš mano literatūros temų buvo būtent ekskrementinė literatūra. Keiščiuasia, kad "Žavūs nevykėliai" oficialiai šiai literatūros šakai nebuvo priskirta.:? Man knygos turi būti "švarios", nebūtinai vien tik apie gražius dalykus, bet be rašytoju mėgavimosi aprašomis šlykštynėmis. Ir dabar prisiminus šią knygą labai nemalonus jausmas apima. Taip ir kyla noras vėl išsitraukti "Mikę Pukuotuką" ir paskaityti kažką mielo. :D Manau, kad geriau literatūros "ekspertai" mus, nesupratusias "Žavių nevykėlių", ir smerkia, geriau jau likti "nieko nesupratusiom", bet daugiau tokios klaidos nedaryti ir nepirkti bei neskaityti knygos vien dėl jos rekomendacijų, parašytų ant viršelio. ;)
AtsakytiPanaikintiAš ir kiekvieną mielą vakarą skaitau knygas. O išeiginėm dienom pusryčiaut nueinu po 11 val. ir man priekaištauja, kad esu miegalė, nors aš nubudus būnau jau nuo 8:20, bet skaitau knygą :).
AtsakytiPanaikintiBe to, taip pat paniškai bijau naujų knygų (ypač išgirtų). Paskutiniu metu prasmegusi XVIII a buvau, kol manęs nesugėdino ir pasiėmiau šviežią (tik 50 metų senumo :)) "Fahrenheit 451". Ir daug "studijuoju" prieš išsirinkdama, ką kitą skaitysiu. Gal todėl dažnai, perskaičiusi vieną knygą autoriaus ir toliau skaitau visas jo parašytas. Taip ir eina remarkai, dostojevskiai, markezai, brontes, dikensai :D.
Parekomenduosiu http://www.goodreads.com/
Susiregistruoji viską, ką skaitai, pažiūri, ką kiti skaito ir tttttttt...